Meninis ugdymas

Meninis ugdymas

Meninio ugdymo pedagogai:

Fortepijonas:

Mokytoja metodininkė Aušra Simutienė;

Mokytoja ekspertė, soc. mokslų dr. Daiva Žitkevičienė;

Mokytoja metodininkė, LMTA doc. Irena Markauskienė

Mokytoja Elina Buginaitė;

Smuikas, klavišiniai:

Mokytoja metodininkė Saulė Dirsienė;

Fleita:

Vyr. mokytoja Fausta Kučinskienė;

Choreografija, šokis:

Mokytoja metodininkė, meno kūrėja Rasa Sviderskienė;

Muzika, etnokultūra:

Mokytoja metodininkė Almonė Rakauskienė;

Dailė:

Mokytoja Eglė Karbauskaitė

Mokykloje-darželyje ,,Dainorėliai“ vykdoma integruoto meninio ugdymo programa, kuri apima darželio ir mokyklos laikotarpį. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme yra vedami grupiniai užsiėmimai: šokis, dailė, muzika, etnografija, muzikos terapija.

Nuo 5 metų vaikai turi galimybę individualiai muzikuoti pasirinktu instrumentu: fortepijonu, smuiku, fleita, klavišiniais.

Menine veikla siekiama lavinti vaiko saviraišką, vaizduotę, ugdyti jo estetinį skonį, pagilinti įvairiapusę vaiko meninę patirtį, skatinant spontanišką meninę raišką kasdien – žaidžiant, bendraujant, dalyvaujant meniniuose projektuose ir pristatant juos įstaigos bendruomenei bei platesnei visuomenei,  tenkinti kiekvieno vaiko individualius meninius poreikius bei suteikti jam reikiamų įgūdžių saviraiškai meninėje veikloje.

Vaikai dalyvauja miesto, tarptautiniuose ir įstaigos organizuojamuose, jau tradicija tapusiuose renginiuose: Muzikų diena, Vasario 16d. minėjimas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos 

paminėjimas, meninio-edukacinio projekto pristatymas ( išleistuvės). kalėdinės, etnografinės, šeimos šventės

Individualus grojimas:

Individualus instrumentinis muzikavimas organizuojamas remiantis integravimu, diferencijavimu ir individualaus poreikio principu. Individualus instrumentinis ugdymas integruojamas į įstaigos ikimokyklinio ugdymo programą. Kiekvienam ugdytiniui parenkama individuali ugdymo programa, atsižvelgiant į jo poreikius ir gebėjimus.

Repertuaras parenkamas, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko amžių, individualius poreikius ir galimybes. Formuojami pasirinkto instrumento pradiniai grojimo įgūdžiai: taisyklinga laikysena, rankų padėtis, judesių koordinacija, kokybiško garso išgavimo būdai. Pradinis muzikavimas grindžiamas grojimu iš klausos. Per garsinį rezultatą vaikas įgyja sąsajas su fiziniu grojimo įgūdžiu. Šiame etape lavėja vaiko klausa, ritmo pojūtis, intonavimas, stiprinamas gebėjimas sukaupti ir išlaikyti dėmesį.

Repertuarą sudaro nesudėtingos ritmikos ir melodikos kūrinėliai: žinomos lietuvių liaudies dainelės, skaičiuotės-skanduotės (ritmo įgūdžių ugdymui), dainelės su žodiniu tekstu (audijavimui, vidinės klausos lavinimui), skirtingo charakterio kūrinėliai (maršinio, šokinio, lyrinio).

5–6 metų vaikai mielai groja mažomis grupelėmis – ansambliais. Ugdytiniams įdomu išmėginti įvairius skambesius, tembrus. Pamokėlėse naudojami instrumentai: smuikas, fleita, fortepijonas, sintezatorius, ritminiai ir melodiniai perkusiniai instrumentai (metalofonai, ksilofonai, lėkštės, trikampis, lazdelės ir kt.). Muzikavimas siejamas su pasakų siužetais, vaizdiniais, vaikų emocijomis ir teigiamais įspūdžiais. Vaikai mėgsta ir geba improvizuoti tam tikra tema be išankstinio pasiruošimo.

Individualaus instrumentinio muzikavimo rezultatas – vaikas pasitiki savimi, patiria teigiamas emocijas, įgyja savarankiškumo, ugdosi meninius, kūrybinius gebėjimus, gerina bendravimo įgūdžius.

Šokis:

Šioje veikloje vaikai supažindinami su šokio menu, turiningai praleidžia laiką, tobulina savo koordinaciją, domisi aplinka ir juos supančiu pasauliu.

Judesio pagalba siekiama stiprinti vaikų sveikatą bei tenkinti natūralų poreikį judėti ir patirti džiaugsmą atliekant užduotis, stengiantis patiems improvizuoti ir kurti.

Užsiėmimų metu sudaromos sąlygos vaikams šokti įvairiausius šokius, atskleisti save ir kurti. Vaikai šoka su įvairiomis pagalbinėmis priemonėmis (skarelės, maišeliai, kamuoliukai..) ir turi galimybę pajusti skirtingus judesio tempus, ritmiškumą, plastiką.

Užsiėmimų metu daug dėmesio skiriama jaukios atmosferos sukūrimui, gebėjimui jausti savo kūną, muzikos ir ritmo pajautimui, muzikinės klausos ugdymui. Šokdami vaikai ne tik gerai praleidžia laiką, bet ir stiprėja fiziškai, tampa drąsesniais ir labiau pasitikinčiais savimi.

Dailė:

Dailė yra ta vaikų gyvenimo sritis, kur kiekvienas gali atrasti tik jam vienam tuo metu itin svarbų savęs išreiškimo būdą be žodžių. Vaikui prieinamos įvairios grafinės, tapybinės, lipdymo ar konstravimo priemonės bei medžiagos, darbui pritaikyta vieta (saugioje ir jaukioje aplinkoje) sudaro galimybę jam pasinerti į ypatingą vaizdų pasaulį. Vaikas kuria dažniausiai tik jam vienam suprantamus ir labai svarbius dalykus. Vaikai paprastai dirba po vieną, grupelėmis ar visa grupe. Jie savitu būdu – linijomis, spalvomis ar formomis ne tik išreiškia save, mažina emocinę įtampą, bet ir derina rankos, akies ir kitų kūno dalių judesius, lavina kūrybos gebėjimus, mokosi spręsti problemas, jautriai reaguoja į savo ir kitų darbus, mokosi bendrauti vaizdų kalba, įgyja pasitikėjimo savo jėgomis. Dailės pamokų metu vaikai įgyja pagrindinius reikiamus įgūdžius, kuriuos jie pagal poreikius plėtoja po pamokų dailės studijos veikloje.

Etnokultūra:

Svarbiausias etninės lietuvių kultūros bruožas – ryšys su Tėviškės gamta ir jos laiko ritmais. Etniniai papročiai, dainos ir muzikavimas liaudiškais instrumentais – tai ne tik lietuviškoji kaimo praeitis. Čia slypi vertybės, aktualijos ir šiandien, auginant būsimą Lietuvos pilietį, ugdant jo asmenybę ir savimonę. Ypač tai aktualu šiuolaikiniam miesto vaikui, kurio ryšiai su etnine kultūra tampa vis trapesni. Etnine kultūra savaimingai ir lengvai ugdomas kūrybiškumas, dorovinės normos, lavinamas grožio pojūtis ir vaizduotė, pagarba gamtai ir gyvybei.

Muzika:

Vaikų muzikinis ugdymas pasižymi veiklos sričių įvairove: tai dainavimas ir grojimas, muzikos klausymas ir judėjimas pagal ją, kūryba ir improvizavimas, muzikos pažinimas ir muzikiniai žaidimai. Ugdant vaikus siekiama skirtingų muzikinės veiklos sričių dermės ir sąveikos, taip pat siekiama kuo glaudesnės sąveikos su kitomis ugdymo sritimis (aplinkos pažinimu ir gimtąja kalba, matematika, daile ir etnine kultūra, šokiu ir vaidyba). Itin svarbus ryšys su etnine kultūra, kalendorinėmis šventėmis, papročiais ir tradicijomis.

     Irena Markauskienė – pianistė, mokytoja-metodininkė, LMTA docentė.  Pelnyti diplomai už geriausią akomponavimą  tarprespublikiniame, tarptautiniuose konkursuose. Lietuvos radijo fonduose įrašyta apie 87 fondiniai įrašai, įrašytos dvi kompaktinės plokštelės. Daug metų akompanavo  Nacionalinio operos ir baleto teatro solistui A.Markauskui.

   Išleisti mokymo procese naudojami metodiniai leidiniai, ,,Skaitymas iš lapo“ ir ,,Pirmosios fortepijono pamokos“.Mokytojos mokiniai tarpmokykliniuose pianistų konkursuose pelnė laureatų vardus, dalyvavo respublikiniame muzikos festivalyje–konkurse ,,Skambėk, pavasarėli“. Autorė edukacinių muzikinių veiklų: ,,Penklinės gyventojų kelionė į muzikos šalį“, ”Muzika pasakų karalystėje“, ,,Mūsų vaikystės muzika“, „Vaikų žaislai muzikoje“, ,,Gyvūnai atgyja muzikoje“ ir kt. bei aktyvaus muzikos klausymo projektų: „L. van Bethoveno gyvenimas bei kūryba“, ,,M. K Čiurlionio muzikinis bei tapybinis palikimas“, „J.Haidno kūryba ir jo kūrinių atlikimas“, C. Saint-Saens ,,Žvėrių karnavalas“.

       Dirbdama su „Dainorėlių“ jaunaisiais pianistais, siekia įtraukti juos į turtingą muzikos pasaulį, įgyti pirmuosius grojimo įgūdžius, suvokti ir atlikti kūrinį meniškai.

      Almonė Rakauskienė- muzikos mokytoja metodininkė. LMTA Klaipėdos f-tuose igyta muzikos ir dainavimo  mokytojos specialybė. Daugybę metų domisi lietuviu etnine kultūra, dalyvauju folkloro ekspedicijose Lietuvoje, tarptautiniuose folkloro festivaliuose Europoje. Lietuvių liaudies dainų, rateliu ir žaidimu rinkinio sudarytoja, surinktų ekspedicijose, skirtų darbui su vaikais, pagal kalendorinį darbo ir švenčių laiko ratą.

     Mokykloje moko vaikus kankliuoti, skudučiuoti. Kartu su “Dainorėlių” komanda kuria folklorines šventes pagal kalendorių, apeigines, liaudies tradicijas puoselėjančias scenas spektakliams, dalyvauja su vaikais etnografiniuose festivaliuose šalyje.

   Rasa Sviderskienė– šokio mokytoja metodininkė, choreografė. Iki 2003m. buvo profesionali šokio teatro ,,Aura“(Kaunas) šokėja. Pedagoginį darbą dirba nuo 1993m. Mokytoja metodininkė nuo 2005m., šokio pedagogikos studijų praktikos mentoriaus kompetencijas įgijo 2014m., meno kūrėjo (choreografija) vardas suteiktas 2007m. Patirtimi dalinasi pamokose, seminaruose, tobulinimo kursuose būsimiems ir esamiems šokio mokytojams ir choreografams. Aktyviai domisi šiuolaikinio šokio ir viso meninio lauko naujovėmis.Bendradarbiauja su teatro režisieriais, yra sukūrusi ne vieną choreografiją spektakliams Kauno Dramos teatre, miesto, mokyklos šventėse.

   Puikiu, iškiliu Vilniaus darželio-mokyklos „Dainorėliai“gyvavimo įvykiu buvo mokytojos Rasos režisuota R. Dikčienės opera „Muzikantas,velnias ir perkūnas“, kurį pristatė visi „Dainorėlių“ vaikai, nuo 3 iki 11 metų amžiaus, ir mokytojai Lietuvos Nacionalionio Operos ir baleto teatro scenoje.S ukurtas choreografines kompozicijas pristatė tarptautiniuose, respublikiniuose šokio festivaliuose- konkursuose.

   Saulė Dirsienė baigė LMTA smuiko specialybę, dirba Vilniaus darželyje-mokykloje „Dainorėliai“ nuo pat įkūrimo t.y. nuo 1994 m. Yra smuiko ir klavišinių mokytoja, metodininkė.

    Anot mokytojos, dirbant su vaikais, svarbu bendravimas, mokymasis paremtas teigiamomis emocijomis ir sėkmės jausmu, vaikų saviraiška, estetiniai išgyvenimai, kūrybiškumo ugdymas.

     Aušra Simutienė - fortepijono mokytoja metodininkė. LMTA įgijusi kamerinio ansamblio ir muzikos pedagogikos magistro laipsnius. Vilniaus darželyje –mokykloje „Dainorėliai“ dirba nuo 1997 m.